Gyvenimo medis

2011 m.  ::  139 min.  ::  JAV
Režisierius Terrence Malick
Žanras: filosofinė drama
Amžiaus indeksas: N-13
Subtitrai: lietuvių k.

Filosofinis, prasmingas, gilus amerikiečių kino poeto Terrence’o Malicko filmas jautriai nagrinėja kertines šeimos vertybes, tėvų ir vaikų konfliktus, žmogaus brandą nuo gimimo iki mirties ir santykį su Dievu.

Epinė drama „Gyvenimo medis“ – tai kelionė nuo šiandienos didmiesčių dangoraižių iki 6-ame dešimtmetyje Teksase gyvenančios šeimos vidinio kiemo, nuo gyvybės žemėje atsiradimo iki visatos pabaigos, ieškant to, kas tikra ir amžina.

Filmas pasakoja Džeko O’Brieno gyvenimo istoriją, nuo su dviem jaunesniais broliais praleistos nerūpestingos vaikystės iki liūdnų suaugusių dienų, kuomet jis stengiasi susitaikyti su tėvu. Moderniame pasaulyje pasimetęs Džekas savo vaikystės prisiminimuose ieško atsakymo į gyvenimo prasmės klausimą. Džekas negali pamiršti skausmingo išsiskyrimo su griežtos disciplinos reikalavusiu Tėvu (akt. Bradas Pittas). Dėl pašlijusių santykių ir nuolatinių konfliktų jis nusprendė palikti namus ir nutraukti ryšius su šeima, bet dabar po daugelio metų išdrįso paskambinti ir pasikalbėti. Jo atmintyje amžinai gyvas ir jaunas išlieka jaunesnis brolis R.L., kuris neaiškiomis aplinkybėmis pasitraukė iš gyvenimo ir išėjo į Amžinybę sulaukęs vos 19 metų. Tėvo pykčio, mamos meilės ir vieno iš brolių mirties atsiminimus supa neaprėpiamas visatos grožis ir cikliškai pasikartojantys gamtos ritmai. Režisierius atskleidžia ypatingo grožio vaizdų pynę, kurioje globalūs Visatos procesai (meteoro skrydis, lavos išsiliejimas, dinozaurai, šviečiančios plazmos, šokančios medūzos, šaudančios žvaigždės) priešpriešinami vienos šeimos gyvenimo istorijos fragmentams.

Netiesioginės struktūros filme įdomiai susimaišo praeitis, dabartis ir ateitis, o daug svarbių minčių apie Visatos paslaptis, gyvenimo prasmę ir asmeninius išgyvenimus pateikiama užkadriniuose monologuose. Režisierius sąžiningai bendrauja su žiūrovu magiškais vaizdais, poetiškomis metaforomis ir prasmingais klausimais, skambant ištraukoms iš kompozitorių Couperino, Berliozo, Brahmso, Mahlerio, Bacho operų bei stulbinančiai prancūzo Alexandre’o Desplat muzikai.

T. Malicko filmai niekuomet nebuvo lengvai perkandami, spinduliuodavo per daug įmanomų prasmių, lavindavo vaizduotę ir išsiskirdavo mistifikuotomis teorijomis, o kartu atbaidydavo mąstyti tinginčią publiką. Režisieriui patinka žiūrovą įdarbinti detektyvu, raginti pačiam ieškoti atsakymų į daugybę užduodamų klausimų ir narplioti užuominomis ar herojų mintimis formuojamas interpretacijas. Kūrinio struktūra nesilaiko chronologijos rėmų, panyra į šeštąjį dešimtmetį, keliauja per laiką, svečiuojasi veikėjų atmintyje, sapnuose, svajonėse ir galiausiai iškeliauja į nuostabaus grožio amžinybę.